Paveikslą „Daktaro Gašė portretas“ V. van Gogas sukūrė paskutiniaisias savo gyvenimo mėnesiais 1890 m. Overo prie Uazos kaime netoli Paryžiaus. Yra du paveikslo variantai, kurie vaizduoja daktarą Polį Gašė palinkusį ir pasirėmusį galvą ranka ant stalo. Paveikslai skiriasi savo spalvomis ir stiliumi. Vienas iš šių paveikslų yra Orsė muziejuje Paryžiuje, kito buvimo vietovė nežinoma. Garsesnis paveikslas, su pavaizduotomis geltonomis knygomis, kurių nėra Orsė muziejaus variante, 1911 m. buvo įsigytas Štedelio meno instituto Frankfurte prie Maino Vokietijoje. 1937 m. jį konfiskavo nacistinė valdžia. Hermanas Geringas pardavė paveikslą bankininkui Francui Kenigsui, kuris perpardavė Zigfrydui ir Lolai Kamarskiams. Pastarieji 1941 m. pabėgo iš Vokietijos į JAV. 1990 m. aukciono metu paveikslas parduotas už rekordinę 82,5 mln. JAV dolerių sumą. Jį įsigijo japonų milijonierius Ryoei Saito, po kurio mirties 1996 m. paveikslo buvimo vieta nežinoma.

1890 m. gegužę Vincentui van Gogui išėjus iš psichiatrinės ligoninės Sen Remi Provanse, jo brolis Teo ieškojo, kas jį prižiūrėtų. Daktarą P. Gašė Overo prie Uazos kaime netoli Paryžiaus rekomendavo Kamilis Pisaro, anksčiau lankęsis pas daktarą. Iš pradžių Vincentas van Gogas buvo ne kokios nuomonės apie daktarą, jis parašė Teo: „Manau, kad iš daktaro Gašė neverta ko nors iš viso tikėtis. Visų pirma, jis yra sergantis labiau nei aš“. Tačiau jau po dviejų dienų laiške seseriai Vileminai Vincentas tvirtino: „Aš radau tikrą draugą daktare Gašė, kaip tikrą brolį, taip mes esame panašūs išvaizda, taip pat psichologija“.

Vėliau Vincentas parašė broliui Teo: „Aš nutapiau pono Gašė portretą su melancholiška veido išraiška, kuri gali pasirodyti kaip grimasa jį pamačiusiam… Liūdną, bet subtilų ir tuo pačiu aiškų bei inteligentišką“. Laiške P. Gogenui Vincentas apie dr. P. Gašė veido išraišką parašė: „mūsų laikų nevilties išraiška“. Prie P. Gašė pavaizduotos rusmenės − vaistingasis augalas, kuris liudija apie P. Gašė profesiją, be to, daktaras buvo homeopatas.